Muilo burbulai

Šiandien pasidarėm super atrakciją, tad skubu iš karto pasidalinti įspūdžiais.
Atrodo paprasta-leidom muilo burbulus. Tačiau tie burbulai buvo ne paprasti, o milžiniški. Rimvydo draugas tiems burbulams leisti padarė specialų įrankį, pasisdarėme 3 litrus specialaus skysčio pagal receptą ir su draugais nuvažiavom į Verkių parką. Oras tam reikalui pasitaikė fantastiškas-ne per karšta ir dar šioks toks vėjelis.
Tik truputį bijojom, kad pirmas blynas bus labai prisvilęs. Bet nieko, buvo tik gerokai apkepęs. Dar šiek tiek pasitreniruosim, išmėginsim šiek tiek kitokį skysčio receptą ir tikimės, kad "kepsim" burbulus kaip reikiant.




Atrakcija buvo tokia smagi, kad iš pradžių sunkiai pasidalinom, kam leisti burbulus :) Ir žiūrovų susilaukėm nemažai.

Daržininkai. Skirta seneliui

Pildau senelio prašymą. Truputį gėda, nes tas prašymas jau oi kaip seniai buvo... Bet, seneli, man jis iš galvos neišėjo, tik neatradau tinkamo momento :)Tai štai:
Veiksmas vyko Rūgpienių kaime, balandžio mėnesį. Atšventėm Velykas, atšventėm Aurimo gimtadienį, tad po visų šventimų reikėjo kibti į darbus. Pagrindinis darbas buvo-sukasti daržą. Kaip gerai, kad buvo tiek pagalbininkų, tad daržas buvo bemat sukastas (ir dar kiek sliekų surasta!!!!!!!!!!!!!!) :)



Štai kokius darbininkus turim!!!
Artėjant bulviakasiui mes pasiruošę į talką. Jei reikia darbo jėgos, prašom visus kreiptis. Atsiskaitymas-bulvėmis :)

Kauno zoologijos sodas

Lygiai prieš mėnesį buvom nuvykę į Kauno zoologijos sodą. Pamanėm, kad ir vaikams, ir mums tai bus puiki pramoga.

Paskutinį kartą zoologijos sode buvom kai Aurimui buvo 2,5 metų - 2005 m.

Jau buvau pamiršus koks ten vaizdelis. Gegužės pradžioj bendradarbis su vaiku buvo nuvykęs ir pasakojo kokie ten gyvūnai vargšai, kokios prastos sąlygos. O aš sakau-na gi, kas čia tokio, juk juos ten prižiūri, turi jie nakčiai kur miegoti, gerai viskas jiems ten. Pasirodo, pasimiršo man per tuos keturis metus, kad ten iš tikrųjų viskas labai varganai... Ir keista, kad per tuos keturis metus praktiškai niekas nepasikeitė. Tad mes, suaugusieji, vaikščiojom ir dejavom. Vaikai, žinoma, tų trūkumų nematė, tad džiaugėsi strapinėdami takeliais ir žiūrėdami į gyvūnus.
Liūdniausias vaizdelis pas meškas. Nelabai įsivaizduoju kaip jos išvis ten dar gyvos.

Kiek geriau pas beždžiones. Tiesa, jos turbūt net ir neima į galvą, kokios ten jų tos gyvenimo sąlygos. Tiesiog kuria savo šeimas ir rūpinasi vienos kitom. Labai šeimyniškų vaizdelių prisižiūrėjom ir šiaip prisijuokėm jas stebėdami.

Dar patiko zebriukai:

Lapė:

Ir kiti. Bet kiek jau supratau, vaikams ne tiek gyvūnai rūpėjo, kiek pramogos.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad laiką visgi praleidom labai šauniai. Pasitaikė labai geras oras, daug privaikščiojom, papramogavom, o finale užsukom į Karmėlavą ir prisikirtom gerulių cepelinų.

Su tėvo diena

SVEIKINAM VISUS GERUS TĖČIUS TĖVO DIENOS PROGA!!!
Linkim šilumos ir meilės šeimose.




Aurimas tėčiui palinkėjo augt dideliam ir būt geru tėčiu, o Greta palinkėjo knygutės su žuvytėm (spėju, kad žvejybai) :)))

Sereikiškių parkas

Praeitą savaitgalį sumanėme iš savo kaimo (Jeruzalės) ištrūkti su draugais į miestą - į patį Vilniaus centrą. Ne, ne po dulkinas šurmuliuojančias gatves vaikčioti, bet ramiai praleisti laiką parke. Juk pačiam Vilniaus centre turim tokį nuostabų Sereikiškių parką. Ten tiek žalumos-medžiai, pievelės, o dar ir Vilnelė teka... Tikrai gera turėtų būti.

Deja, deja, nors ir tiek privalumų, parkas toli gražu ne toks, kaip galima būtų įsivaizduoti. Seniai jau buvau buvusi, tad pamaniau - per tiek laiko turėtų būti gerokai sutvarkytas. Jei galėjo tualetą už pusę milijono parke pastatyti, tai ką jau šnekėti apie visą parką, maniau tikrai nepagailėjo pinigų takeliams išgrįsti, gėlynais apsodinti ir vaikams geras sūpynes įrengti.
Tačiau, sunku net apsakyti, kaip viskas yra atvirkščiai. Dulkės kyla net pagrindiniais takais vaikštant, vietoj gėlynų-brūzgynai, o vietoj gerų sūpynių - pavėsinė, kuri stovėjo amžių amžiais apleista, tokia pati ir dabar tebestovi ir dar išviete dvokia. Gaila gaila. O galėtume turėti tokią gerą vietą pasivaikščiojimams. Juolab, kad tai pats Sostinės centras.
Net Greta neatlaikė:

Lopšinė

Kam labai nesimiega, ką labai kankina nemiga, paklausykite Aurimo ir Gretos lopšinės, tikrai suims miegas :)
I POSMELIS

II POSMELIS

Štai toks saldus miegas jus turėtų suimti:

Tokį vaizdelį pamačiau vakar nuėjus į vaikų kambarį, patikrinti ar jie nenusispardę antklodžių :)

Aurimo pasiekimai

Aurimui egzaminų laikyti nereikėjo, bet jo pasiekimai irgi ne ką prastesni nei mano :)
I PASIEKIMAS
Gegužės mėnesį Aurimas pradėjo lankyti baseiną (rekomendavo ne vienas gydytojas). Pirmą kartą ėjome apsižiūrėti ir pasirinkome plaukimo treniruotę, kur vaikai gali lipti į baseiną kartu su tėvais. Tiesiog, neįsivaizdavau kaip Aurimas jausis vienas didelėj didelėj vonioj :) Bet iš karto pamačiau, kad jis gali drąsiai treniruotis ir vienas, be manęs. Tad užrašiau jį į grupę sekmadieniais anksti ryte. Iš pradžių man atrodė gan beviltiška, ir tikrai nemaniau, kad Aurimas išmoks plaukti iki vasaros. Bet jau per trečią treniruotę trenerė pakvietė mane pažiūrėti kaip Aurimas pats, be jokių pagalbinių priemonių, PLAUKIA! Jis žinoma, irgi labai patenkintas ir su malonumu eina į treniruotes Lietuvos vaikų ir jaunimo centre


II PASIEKIMAS
Šią vasarą užsibrėžėme tikslą žūt būt išmokyti Aurimą važiuoti dviračiu be pagalbinių ratukų. Juk jau 6 metai, gana dardėti su tais keturiais ratais. Vieną savaitgalio dieną visi keturi išėjome į stadioną. Rimvydas nusiteikė labai rimtai padirbėti, apsirengė sportinę aprangą, kedus-mat teks lakstyti ratus paskui Aurimą aplink stadioną. Na, ir ką jūs galvojat, gal 10 metrų Rimvydas palaikė Aurimui dviratį, o po to Aurimas ir nuvažiavo pats vienas... Mano prisiminimai iš vaikystės kitokie-taip ilgai kankinaus, taip sunku buvo, kol išmokau. Aurimui labai padėjo tai, kad jis praeitą vasarą labai daug važinėjo paspirtuku ir išmoko laikyti pusiausvyrą. Bet nepaisant to, Aurimas kelias dienas negalėjo atsidžiaugti, kad išmoko VAŽIUOTI DVIRAČIU!

Pasiekimas

Buvau šiek tiek apleidus blog'ą, bet šį kartą negėda ir teisintis, nes apleidau dėl rimtų priežasčių. Mokiausi, ruošiausi egzaminui, kuris nusimatė tikrai labai sunkus.
Seniai jau buvo tekę mokytis, todėl iš pradžių buvo sunkoka, bet mokiausi su malonumu, nes tai, nuo pat universiteto baigimo, buvo mano svajonių dalykas. Ir tik išlaikius egzaminą ir gavus atestatą galima dirbti šį mano svajonių darbą-t.y. sertifikuoti pastatus.
Pastatų sertifikavimas yra privalomas ne tik naujai statomiems, ir rekonstruojamiems pastatams, bet ir perkant-parduodant butus, namus, patalpas.
Kol kas dar mažai mūsų visuomenė apie tai informuota, net notarai gerai neišmano viso proceso, nors jie neturėtų tvirtinti pirkimo-pardavimo sutarčių, jei nėra pastato/pastato dalies sertifikato.
Pastatų serifikavimas yra reglamentuotas procesas, vykdomas pagal Statybos techninius reglamentus. Sertifikuojant pastatus įvertinamos energijos sąnaudos ir pastatas priskiriamas tam tikrai klasei (nuo A-aukščiausia iki G-žemiausia). Kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnės energijos sąnaudos (tuo mažiau mokėsite už šildymą).
Taigi, galiu pasidžiaugti, kad nuo šiol galiu dirbti šį darbą ir dabar jau esu atestuota specialistė :)

Sporto šventė

Šiandien mūsų darželyje vyko sporto šventė (viso viso darželio). Šventė buvo puikiai suorganizuota, įdėta labai daug darbo ruošiantis šiai šventei.
Šventė prasidėjo olimpinės vėliavos iškėlimu ir netgi olimpinės liepsnos uždegimu. Kelios grupės pašoko, padainavo, o po to prasidėjo rungtys-estafetės tarp to paties amžiaus grupių.
Mūsų šeima sudalyvavo labai aktyviai-aš atstovavau Gretos grupę, Rimvydas Aurimo. Rungtys buvo ne tik tarp vaikų, bet ir tarp tėvų.
Kadangi taip aktyviai dalyvavom, nedaug pavyko nufotografuoti. Bet už tai parsinešėm net tris medalius!!!
Žaidėm kvadratą:

Šoko palaikymo komanda (auklėtojos):

Stovėjome ant nugalėtojų pakylos:

Mantas

Kaip jau daugelis esate supratę-esu Manto Jankavičiaus gerbėja :))) Ir ne tik aš, mano vaikai taip pat. Na, o dėl Rimvydo negaliu garantuoti :))) O viena iš mūsų trujulės mėgstamiausių dainų, be jokio abejo-"Čiuožki".
Praeitą savaitę pamačiau "Panoramoj" (kur kartais su bendradarbe pietaujam) skelbimą, kad šeštadienį-nemokamas Manto koncertas!!! Ir dar buvo parašyta-ateikite apsirengę Manto stiliuku ir tikrai būsite įvertintas.
Na, mes tikrai tokios progos negalėjome praleisti. Tad pirmiausiai suruošiau visus aksesuarus - išlupau iš senų akinių nuo saulės stiklus, nes reikėjo tokių akinių tamsiais rėmeliais, suradau pilką švarką ir į atlapą prisegiau rožę. Kam visi šie aksesuarai, manau aišku - tikrai ne Rimvydui. Mantu pavertėm Aurimą :)

Atvykom į koncertą, prasispraudėm iki pat scenos ir, kai Mantas sudainavo čiuožki čiuožki, Aurimą užkėliau ant scenos, kad paspaustų Mantui ranką.

Ir tikrai likom įvertinti! Mantas pakėlė Aurimą, pasveikino, o koncerto organizatoriai įteikė Aurimui 100 Lt vertės "Panoramos" čekį!!!
Daugiau nei vieno Manto dublikato nebuvo, tad likusius keturis čekius išdalino vaikams, kurie ant scenos užlipę pašoko.